Individualaus namo kieme kartais aplinkosaugininkai suranda nelegalias automobilių remonto dirbtuves, kuriose vyrai pluša nesilaikydami aplinkosauginių reikalavimų. Tuomet automobilių ardytojams skiriamos nemenkos baudos. GRYNAS.lt aiškinasi, kada automobilio ardymas yra nelegalus, kokios baudos taikomos už šią veiklą ir kokia žala aplinkai gali būti padaryta.
Nežino, kad tai nelegalu Aplinkos apsaugos departamentai nuolat platina pranešimus apie nelegaliai individualių namų kiemuose ardomus automobilius arba kaupiamą metalo laužą. Juose konstatuojama, kad gyventojai specialiai norėdami pasipelnyti vykdo nelegalią veiklą, arba ardo automobilius nežinodami, kad to daryti negalima.
Pavyzdžiui, kaip yra pranešę Panevėžio miesto agentūros pareigūnai, reaguodami į piliečio pranešimą, jie nustatė nelegaliai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veikla užsiimantį asmenį. Paaiškėjo, kad pilietis ėmėsi šios nelegalios veiklos, nes kaimynas tokia pat veikla vertėsi prieš 2 metus. Tiesa, ją nutraukė reikalaujant Panevėžio miesto agentūros pareigūnams. Minėtas pažeidėjas, nudžiugęs, kad nėra konkurencijos, pats pradėjo ardyti automobilius, tačiau neilgai.
Šiaulių RAAD taip pat yra informavę apie Šiaulių gyventoją, nežinojusį, jog neturint leidimo negalima ardyti automobilių. Vyras prisipažino ardęs automobilius ir tinkamas detales pardavinėjęs. Pažeidėjo paaiškinimas paprastas: nežinojo, kad reikalingas nustatyta tvarka išduotas leidimas ir kad atliekas reikia tvarkyti saugiai, nedarant poveikio aplinkai. Tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Per du mėnesius – 6 nelegalūs sąvartynai
Nelegalaus automobilių ardymo atvejus fiksuoja ir Vilniaus RAAD. Vilniaus miesto agentūros vedėjas Evaldas Matonis vardija, kad vien lapkričio – gruodžio mėnesiais Vilniaus mieste nustatyti 6 nelegalūs automobilių sąvartynai.
„Lapkričio – gruodžio mėnesiais esame nustatę 6 nelegalius sąvartynus, kur buvo iš Didžiosios Britanijos vežami ir ardomi automobiliai. Už tai surašyta administracinė atsakomybė. Jeigu įmonė vykdo tokią veiklą, tai atsakomybę užsitraukia tiek asmeniškai įmonės vadovas, tiek įmonė. Realiai mokamos dvi baudos. Tai ir taikėme fiksuodami šiuos atvejus lapkričio – gruodžio mėnesiais. Visiems nusižengusiems tai labai finansiškai atsiliepia“, – teigia E. Matonis.
Taikomos didelės baudos
Tačiau kur kas mažiau su nelegaliu automobilių ardymu ar sąvartyno kaupimu susijusių veiklų fiksuoja Alytaus RAAD. Departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja Jolanta Vilkauskienė sako, kad Alytaus apylinkėse nustatyti 3 atvejai per praeitus metus.
„Praėjusiais metais nustatyti trys nelegalaus automobilių ardymo ar atliekų kaupimo atvejai. Visi trys atvejai – ne individualiuose kiemuose: du atvejai – automobilių remonto dirbtuvėse ir vienas – tiesiog angare“, – vardija J. Vilkauskienė.
Už nelegalų automobilių ardymą, aplinkosauginių taisyklių nesilaikymą ar sąvartyno kaupimą, taikomos nemažos baudos. Kaip informuoja Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja J. Vilkauskienė, toks elgesys užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 1150 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2000 iki 3000 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2000 eurų.
Kokių aplinkosauginių reikalavimų reikia laikytis?
Didelių baudų gali sulaukti visi: tiek nelegaliai ardantys savo automobilius, tiek turintys leidimus, tačiau nepaisantys aplinkosauginių reikalavimų. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti apdorojamos taip, jog susidarytų kuo mažiau atliekų ir būtų galimas tolesnis šių transporto priemonių dalių panaudojimas, o susidariusios atliekos turi būti rūšiuojamos. Be to, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėje turi būti atliekamos tokios operacijos, kuriomis būtų užtikrinama, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys neterš aplinkos: akumuliatorių ir suskystintų dujų balionų išėmimas, potencialiai sprogių dalių (pvz., oro pagalvių) išėmimas ir nukenksminimas.
Išmontuotos dalys turi būti saugomos taip, kad nebūtų pažeidžiamos skysčių turinčios dalys arba dalys, kurias galima naudoti, bei atsarginės dalys. Tačiau pabrėžtina, kad net laikantis visų automobilio ardymo taisyklių, norintis tai daryti, privalo turėti ne vieną leidimą. Aplinkos ministerija pateikia sąrašą formalumų, be kurių automobilių ardymas yra nelegalus.
Norint pradėti eksploatuoti netinkamų automobilių ardymo veiklą:
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, kurioje numatoma vykdyti veiklą, turi būti : kitos paskirties žemė; žemės sklypo naudojimo būdas – Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos arba Atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties,gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.
Gyventojai vis aktyvesni Su nelegaliu automobilių ardymu kovoja ir patys gyventojai. Aplinkos apsaugos departamentų atstovai vardija atvejus, kuomet neteisėta veikla užsiimantys asmenys buvo sučiupti reaguojant į žmonių pranešimus. Tiesa, Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėja J. Vilkauskienė pabrėžia, kad anksčiau pasitvirtindavo kur kas daugiau nelegalių automobilių ardymo atvejų. „Gyventojai skambina ir praneša apie galimai neteisėtai ardomus automobilius. Praeitais metais buvo vienas pranešimas, tačiau jis nepasitvirtino, anksčiau būdavo daugiau skambučių“, – tvirtina pašnekovė.
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. Matonis taip pat teigia, kad gyventojai aktyviai saugo aplinką ir labiausiai linkę pranešti apie savo kaimynus, kurie savo namo kieme įsirengia automobilių remonto dirbtuves. Be to, aplinkosaugininkas pabrėžia, kad Aplinkos apsaugos departamentai kasmet vykdo akciją „Garažiukas“, kuomet organizuoja reidus ir tikrina automobilių remonto dirbtuves bei kitus objektus, kur, tikėtina, vykdoma nelegali automobilių ardymo veikla ar kaupiamas sąvartynas.
Kovojant su aplinkos tarša labai svarbus gyventojų indėlis. Įtarus, kad kaimynas nelegaliai savo kieme ardo automobilius, kaupia metalo laužą ar užsiima kita nelegalia veikla, tuoj pat reikia pranešti aplinkosaugininkams. Svarbu žinoti, kad bet kokia tarša turi ilgalaikių pasekmių.
